kiketoti

kìketoti, -oja, -ojo žr. kikenti 1: Ka, ka, ka! ki, ki, ki! – kiketojo, net kojomis tabaluodama, mergina LzP. Eina, galvą iškėlęs, ir kìketoja Mrk. Ko čia kìketoji, kas čia tau per juokai? Brt. Nekìketok tep garsiai, dar kas išgirs! Vs. Kvailas, ir pirštą parodžius, kìketoja Lš.